Brandūs baltieji vynai iš Riochos

Mūsų laikais tapo įprasta ieškoti egzotikos Pietryčių Azijos ir Pietų Amerikos kraštuose, kai kuriuos vis dar vilioja Indija ir Artimieji Rytai. Senoji Europa daug kam atrodo nuobodi ir ištyrinėta, nušlifuota, sukultūrinta, brangi ir išsikvėpusi. Čia tarsi mažai staigmenų, o kai jos nutinka, į jas neretai žiūrima “buitiškai” ir be užsidegimo. Mūsų laimei, vyno pasaulis yra kitoks. Vyno mėgėjams Europa išlieka ir ilgainiui išliks įdomiausia vieta Žemėje. Čia yra didžiausia vynų įvairovė, giliausios tradicijos ir aukščiausia kokybė. Be abejo, Naujojo Pasaulio vyndarystės ir globalizacijos įtaka yra milžiniška. Kartais sunku patikėti, kad tokie populiarūs vynai kaip Naujosios Zelandijos Sauvignon Blanc, Argentinos Malbec arba Australijos Shiraz vos prieš kelis dešimtmečius nebuvo žinomi.

Kita vertus, ar mes pažįstame ir norime pažinti Europos vynų įvairovę? Tai, kas atrodytų yra arti, kartais pasirodo sunkiausiai pasiekiama. Be abejo, viena pagrindinių kliūčių yra aukšta žymių Europos gamintojų vynų kaina. Išlaikyti gerą vardą ir kokybę per šimtmečius nėra lengva užduotis, tačiau tai nėra didelė paguoda tiems vyno entuziastams, kuriems “investicinio” ar jam artimo lygio vynai yra tiesiog neįperkami. Kitoje grupėje yra geros kainos ir kokybės santykio vynai, kurie dėl didelės vietinės paklausos ir nedidelio pagaminamo kiekio dažnai net nepalieka savo gimtųjų kraštų. Verta pastebėti, kad įdomesni Naujojo Pasaulio vynai šiuo atveju nėra išimtis. Kita vertus, kliūtys kelyje neretai padaro jį įdomesniu. Tas kuris ieško, visada randa.

Šį kartą ieškojome brandžių, sauso stiliaus baltųjų vynų. Visi bent jau girdėjome apie ilgaamžius raudonus iš Bordo arba Pjemonto ir saldžius baltuosius iš Tokajaus, tačiau sausi baltieji dažnai praranda savo žavesį jau po 2-3 metų. Žymiosios išimtys yra sausi vynai iš Riesling ir Semillon vynuogių, kurie gali bręsti ir įgauti naujų savybių butelyje, tačiau ir iš šių vynuogių gaminami saldūs vynai yra vertinami kur kas aukščiau nei sausi. Kita vertus, neturėdami aukšto cukraus kiekio arba taninų būdingų raudoniems vynams balti vynai yra linkę greitai oksiduotis, todėl jų ilgaamžiškumas kur kas daugiau priklauso nuo vyndario kruopštumo ir gamybos technologijos, nei raudono vyno atveju, kur konkretūs derlius ir pasirinktos veislės paprastai nulemia vynų ateitį. Vintažiniai šampanai, įvairių kraštų saldieji iš kilmingojo puvinio paveikto derliaus, Andalūzijos cheresai ir Vin Jaune iš Juros regiono – žymiausi baltieji vynai, kurių gamybos procesai yra vieni sudėtingiausių vyno pasaulyje. Sauso stiliaus baltas stalo vynas, kuris galėtų tapti dar įdomesnis bręstant, dažnai yra tiesiog neįveikiamas iššūkis, tačiau kuo ilgesnis vyno laikymas didesnėje, paprastai senoje ąžuolinėje talpoje yra vienas veiksmingiausių būdų pratęsti balto vyno gyvenimą.

Tokią vyndarystės tradiciją vis dar aptinkame keliuose Riochos (Rioja) ūkiuose Ispanijoje. Be abejo, baltųjų vynų laikymo sąlygos po pirminio brandinimo iš tolo neprilygsta iš pirmo žvilgsnio ekstremalioms tų pačių vyndarių raudonųjų vynų laikymo sąlygoms. Pavyzdžiui, 1978 metų Marques de Murrieta Castillo Ygay raudonas vynas buvo išpilstytas į butelius tik po to, kai praleido senose ąžuolo talpose visus 216 mėnesių arba lygiai 18 metų. Ši tradicija daro dramatišką įtaką ir čia pagaminamiems baltiesiems vynams.

Dviejų mėnesių laikotarpyje turėjome džiaugsmo degustuoti šiuos baltuosius vynus:
1) 1982 Marques de Murrieta, Castillo Ygay Blanco (Crianza) / 75 £ (Hedonism Wines)
2) 1987 Bodegas R. López de Heredia, Viña Tondonia Blanco (Gran Reserva) / 95 £ (Berry Bros & Rudd)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pirmas vynas buvo degustuojamas 2012 metų lapkričio mėnesio pabaigoje, antras – 2013 metų sausio mėnesio pabaigoje. Abu vynai buvo pagaminti iš Viura (Macabeo) vynuogių, antru atveju pridedant šiek tiek Malvasia vynuogių.

1) 1982 metų vynas pasižymėjo švytinčia gintaro spalva, riešutų, prinokusių cidonijų ir svarainių aromatais, stebinančiai minerališka ir gyva rūgštimi, apvaliu, puikiai subalansuotu ir ilgai nesibaigiančiu poskoniu. Labai įsimintinas vynas. Šiai “puikiai subrendusiai Riochos blondinei” skiriame 96 balus. (Nusprendėme naudoti šimtabalę vertinimo sistemą, kai degustavimo įspūdžiai priartėja prie maksimalaus įvertinimo. Laikui bėgant greičiausiai naudosime šimtabalę sistemą ir kituose įvertinimuose.)

2) 1987 metų vynas pasižymėjo gilia seno aukso spalva, geltonų slyvų, migdolų, vaško, vanilės, prinokusių citrusinių vaisių, ananasų aromatais, gan jaunatviška rūgštimi, kiek aliejingu ir apvaliu kremišku skoniu bei ilgu daugiasluoksniu poskoniu. Šis vynas dėl didesnės ąžuolo įtakos (Gran Reserva), dviejų vynuogių kupažo ir ypatingų derliaus metų pasirodė kiek labiau kompleksiškas nei pirmas, taip pat turintis dideli brandinimo potencialą. Po penkių arba net dešimties metų šis vynas turėtų būti dar įdomesnis.
Šiam vynui skiriame 97 balus.

 

 

“Beaujolais Non-Nouveau” arba kitokie Božolė vynai

Kiek daugiau nei mėnuo praėjo po jauno Božolė vyno šventės ir dauguma mūsų jau spėjo pamiršti ketvirtadienio vakaro džiaugsmus ir penktadienio ryto skausmus. Kai kas ir vėl prisiekia niekada nebegerti šio klastingo vyno-jaunuolio arba bent jau nebemaišyti su kitais vynais. Yra ir tokių vyno mėgėjų, kurie tvirtai laikosi savo pažadų ir sąmoningai kasmet ignoruoja šią šventę. Kitiems tai yra tarsi Naujieji metai ir oficiali naujo vyno derliaus ragavimo pradžia, po kurios seks vis brandesni šio sezono vynai iš viso pasaulio. Juos pamatysime tik kitais arba dar vėlesniais metais, o Beaujolais Noveau vynai bus kuo skubiau išparduoti ir dings iš parduotuvių lentynų. Jaunas Božolė vynas, dar vadinamas Beaujolais Primeur, nėra tinkamas ilgesniam laikymui, jo kokybė labai svyruoja ir neretai gali nuvilti. Greičiau tai yra žiniasklaidos pagalba ir milžiniškais gamybos kiekiais išpopuliarinta Božolė krašto etiketė, negu tikrasis jo turinys.
Ne visi žino, jog šiame Burgundijos sub-regione iš Gamay vynuogių gaminami raudoni vynai savo kokybe ir charakteriu kartais gali nenusileisti ir tradicinei “raudonajai Burgundijai”. Be to, skirtingai nuo vis plačiau pasaulyje kultivuojamos Pinot Noir vynuogių veislės, Gamay išlieka beveik išskirtinai Božolė krašto vynuoge. Aukščiausios kategorijos Božolė vynai gaminami dešimties augaviečių vynuogynuose (Beaujolais Crus): Brouilly, Régnié, Chiroubles, Côte de Brouilly, Fleurie, Saint-Amour, Chénas, Juliénas, Morgon, Moulin-à-Vent. Lietuvoje pavyko aptikti vynus tik iš kelių išvardintų vietovių. Čia aprašysime ir palyginsime tris panašios kainos vynus iš Brouilly, Fleurie ir Moulin-à-Vent apeliacijų.

1. Mommessin Chateau de Pierreux, Brouilly 2009 / 50 litų

Gerai žinomas Mommessin šeimos ūkis, kuriame pastaraisiais dešimtmečiais vyko dideli pokyčiai. Šiuo metu jis priklauso Burgundijos super-negociantui Boisset, o vynai gaminami po Mommessin ženklų kyla ne vien iš Božolė krašto, bet ir iš kitų Prancūzijos vietovių, pavyzdžiui, Ronos slėnio. Kaip bebūtų, 2012 m. rugsėjo mėnesį ragautas 2009 metų derliaus vynas paliko teigiamą įspūdį. Gyvos rubino spalvos, mėlynių, prinokusių trešnių ir švelnaus juodo pipiro aromato, vaisiško, tačiau ne per daug “uogieniško” skonio, minkštų taninų ir vos juntamos rūgšties vynas su minkštu poskoniu. Gerai subalansuotas ir maloniai geriamas su lengva užkanda arba be jos – 9 balai.

 

2. Domaine du Petit Chêne (M&S), Moulin-à-Vent 2009 / 52 litai

Petit_Chene

Šis vynas ragautas 2012 m. spalio viduryje. Šviesios rubino spalvos, aviečių uogienės, vyšnių, saldžiai žydinčių gėlių ir švelnios medienos aromato, labai sultingas ir vaisiškas, minkštų taninų, tačiau puikiai subalansuotas vynas. Šis vynas, kurio gamybos procese buvo panaudota nedidelė dalis senų ąžuolo statinių ir tradicinė Božolė karboninė maceracija, puikiai atskleidžia Gamay vynuogės potencialą – 9/10 balų.

 

 

 

3. Paul Sapin (M&S), Fleurie 2010 / 40 litų

Fleurie

Paskutinis vynas buvo ragautas 2012 m. gruodžio mėnesį. Šių metų pavasarį jis buvo apdovanotas Lietuvos vyno čempionato bronza, tačiau ir mūsų palyginamojoje degustacijoje jis užima trečią vietą. Šis tamsesnės rubino spalvos, vyšnių ir lauko gėlių aromato vynas buvo mažiau įdomus burnoje, kiek plokščias, su aitroku poskoniu. 2010 metų vynas iš Fleurie atrodė mažiau prinokęs ir netgi kiek išsikvėpęs palyginus su 2009 metų derliaus vynais. Greičiausiai čia įtakos turėjo ir sezonas, ir vyndarys ir atitinkama kiek žemesnė vyno kaina. Skiriame 8/9 balų.

 

Bulgarijos vynai ir nauji žingsniai kokybės link

Bulgarijos vynas? Pirmoji asociacija greičiausiai būtų žymusis rašalas Medvežja krov ir panašūs vyno produktai. Deja, dėl didelės konkurencijos ne vien Europos, bet ir pasaulio mastu, taip pat mažos vietinės rinkos mūsų beveik nepasiekia padorūs bulgariški vynai, o tai kas atsiranda parduotuvių lentynose yra baziniai vynai be atpažįstamo veido ir charakterio. Apie šiuos vynus žinome dar mažiau negu apie  “pastiprintą meškos kraują”. Kita vertus, kaip ir kiekviename kitame krašte, kur yra auginamos vynuogės ir gaminamas vynas, Bulgarijoje galima rasti puikių pavyzdžių, kurie atitinka aukštos kokybės standartus, turi savo vietos charakterį ir stilių. Be abejo, atsižvelgdami į populiarius rinkos skonius naujieji vyndariai neretai pagamina atpažįstamo, dažniausiai Bordo stiliaus vynus paaukojant tradicinius receptus ir vietines vynuogių veisles. Galbūt ir nevisos vyno gamybos tradicijos yra vienodai vertingos, spręsti apie tokius dalykus palikime kitiems. Nesigilinsime į lokalaus ir globalaus santykius ir jų įtaka vyno gamybai, tačiau paragausime kelis sėkmingesnius naujosios Bulgarijos vynus. Daugelyje atveju būtent patirtis ir technologijos atėjusios iš kitų vyno kraštų pakėlė Bulgarijos vyno standartus ir produktų žinomumą.

Šią vasarą ir rudenį turėjome puikią progą išragauti apie penkiolika tiesiai iš Bulgarijos atgabentų vynų. Jų tarpe buvo vynai pagaminti iš visiems gerai žinomų Cabernet Sauvignon, Merlot ir vietinių vynuogių veislių – Melnik, Mavrud ir Rubin (paskutinė veislė buvo išvesta sukryžminus Nebbiolo ir Syrah). Taip pat ragavome gaivius baltuosius iš Riesling ir Traminer vynuogių. Žemiau aprašysime labiausiai vertus dėmesio vynus.

Bessa Valley gaminami Enira serijos vynai.

Šis gamintojas laikomas vienų geriausių Bulgarijoje, kai kalba eina apie šalies vynų atstovavimą užsienyje. Prieš kelis metus Tom Stevenson nuomone tai buvo geriausiai žinomi kokybiški Bulgarijos vynai Didžiojoje Britanijoje ir importuotojas numeris vienas. Bessa Valley vynuogynų plotas siekia 100 ha Trakijos žemumoje Bulgarijos pietuose, o vyno stilius yra gerai pritaikytas užsienio skoniui. Tai nėra didelė staigmena žinant, kad šis ūkis priklauso žymiam vyndariui grafui Stephanui von Neippergui iš Saint Émiliono, kurio šeima gamina vynus jau daugiau nei 800 metų.
Enira serija – tai išraiškingi Bordo stiliaus vynai su dominuojančia Merlot vynuoge, vyšnių spalvos, prinokusių raudonų uogų, kakavos, prieskonių ir riešutų aromatais, geru vaisiaus ir ąžuolo balansu, vidutiniais taninais ir rūgštimi, geros struktūros ir maloniu sultingu poskoniu. 2007 metų Reserva yra gerokai įspūdingesnis negu 2008 metų bazinis Enira vynas, tačiau pastebimas ir beveik dvigubas kainų skirtumas – 80 ir 50 litų ekvivalentai atitinkamai.

Kiti du gamintojai, kurie irgi gan sėkmingai panaudoja Bordo vynuogių veisles – Katarzyna ir Todoroff.

 

 

 

 

 

 

 

Katarzyna ir jos Question Mark serija yra vaisiškas Cabernet ir Merlot mišinys su uogieniškais juodųjų serbentų, trešnių ir prieskonių aromatais, vidutiniais taninais ir gan minkšta rūgštimi. Labai palankiai apie šią seriją atsiliepia žymus britų vyno kritikas Hugh Johnsonas, o pačiam ūkiui skiria tris žvaigždutes.
Vienos rūšies Todoroff Cabernet Sauvignon ir Merlot yra labiau tiesmuki ir stokoja kompleksiškumo, tačiau tai yra padorūs gastronominiai stalo vynai. Jų kaina yra perpus mažesnė negu Question Mark ir siekia apie 25 litus.

Verta paminėti Santa Sarah ir Khan Krum ūkius, gaminančius gaivius baltuosius iš Traminer ir Riesling vynuogių.

 

 

 

 

 

 

Santa Sarah – tai 40 ha ūkis valdomas Ivo Genowski, Vokietijoje gyvenančio Bulgarijos piliečio, kuriam artimi biodinaminio ūkio principai ir filosofinis požiūris į vyndarystę. Santa Sarah raudonieji vertinami itin teigiamai, tačiau ir ragautieji baltieji 2011 metų Riesling ir 2010 metų Traminer palieka gerą įspūdį. Abu vynai yra kiek neįprastai šviesūs, beveik bespalviai, lengvo kūno ir gaivios rūgšties. Rieslinge labiau pajaučiame gėlių, baltųjų persikų ir citrusinių vaisių aromatus, Tramineryje įsipina rožių ir medaus natos.
Khan Krum Tramineris yra kiek svaresnio kūno, labiau alkoholiškas, tačiau būdingi rožių ir medaus aromatai išlieka pakankamai subtilūs, o bendra puokštė yra gerai subalansuota. Panašu, kad abu paminėti Tramineriai yra nearomatinė šios veislės atmaina, kuri yra kiek švelnesnė nei labiau žinomas prieskoningas Gewurztramineris. Visi trys baltieji – puikūs stalo vynai už adekvačią kainą, kuri nesiekia trisdešimties litų.

Pagaliau galime pereiti prie vietinių veislių – jaunų ir vaisiškų Rubin ir Melnik iš Logodaj ūkio ir įspūdingo ilgaamžio – 1992 metų Assenovgrad Mavrud.

 

 

 

 

 

 

 

Pirmi du vynai nepalieka įsimintinų įspūdžių: abu 2007 metų Melnik ir Rubin stokoja rūgšties ir taninų, jų skoniai kiek minkštoki ir plokšti. Melnik vynas turi vyšnių, nežymų dūmo ir karamelės, o Rubin braškių uogienės aromatus. Šių vynų kaina – 25 litai.
Iš tiesų nelabai daug tikėjomės ir iš dvidešimtmečio Mavrud vyno (kaina apie 75 litus), nors ir teko skaityti, kad ši veislė pasireiškia ilgaamžiškumu ir galingais taninais, kurie suminkštėja tik laikui bėgant. Pirmiausiai išėmus gerokai suminkštėjusį kamštį, bijojome net pagalvoti ne vien apie “suminkštėjusių taninų”, bet ir apie bendra vyno būklę, bet dekantavus vyną, buvome maloniai nustebinti šviesiai raudona, tačiau neoksidavusia spalva, prieskoningais aromatais, vis dar šviežia rūgštimi ir pikantiškais taninais bei ilgu kiek šaldančiu arba “anestezuojančiu” poskoniu. Šis brandus vynas yra tikrai įdomus tradicinės Bulgarijos vyndarystės pavyzdys, kuris leido apčiuopti būtent Bulgarijai savitą stilių, kai tarptautinė patirtis ir technologijos dar nebuvo pasiekiamos, tad šiuo puikiu vynu ir norėtųsi užbaigti šią apžvalgą. Iki kito karto!

 

 

 

 

 

 

 

 

Pinot Noir 2006 metų derlius: Vokietija – Naujoji Zelandija

Greičiausiai yra kiek per drąsu pradėti nuo tokios kaprizingos ir tuo pačiu garbinamos vynuogės kaip Pinot Noir. Daugybė vyno mėgėjų ištisus dešimtmečius ieško savo tobulo Pinot Noir vyno ir nepaisant dažnų netikėtumų tęsia savo keliones po raudonąja Burgundiją ir už jos ribų. Paprastai šią vynuogę ir iš jos gaminamus vynus įsimyli rafinuotų ir delikatiškų potyrių ieškotojai. Neretai aistringomis Pinot Noir mylėtojomis tampa moterys.
Kita vertus, dažna pirminė pažintis su Pinot Noir gali virsti nusivylimu, kadangi pradedantys vyno entuziastai, kokiu laikau ir save, gali būti apgauti neįprastos spalvos arba jos sodrumo nebuvimu, itin švelniu vyno aromatu ir kūnu. Daugeliui šis raudonas vynas taip ir lieka vyno pasaulio prieblandos zonoje – sunkiasvorių ir apkūnių vynų šešėlyje. Nesuklysiu sakydamas, kad Lietuvoje Pinot Noir vynai vis dar nėra populiarūs. Tokių vynų pasirinkimas netgi didžiuose prekybos taškuose retai apima bent penkias rūšis. Specializuotose importuotojų parduotuvėse (be poros išimčių) taipogi sunku susidaryti įspūdį apie tai, kas gi yra toji paslaptingoji ir viena seniausiai auginamų vynuogių.
Ligi šiol Burgundija yra nepralenkiamas Pinot Noir vyno gaminimo regionas. Dėl šimtamečių tradicijų kultivuojant būtent šią vynuogių rūšį, aukščiausių vyndarystės standartų ir pasaulinio mąsto autoriteto geriausi Pinot Noir vynai ir toliau bus kilę iš Burgundijos, tačiau besikeičiant pasaulinei rinkai ir skoniams daroma vis daugiau sėkmingų ir kas įdomiausia stilistiškai naujų bandymų kituose pasaulio kraštuose. Šį kartą ragaujame 2006 metų derliaus Pinot Noir iš Vokietijos Pfalco (Pfalz) ir Naujosios Zelandijos Marlboro (Marlborough). Įdomu pažymėti, kad abu kraštai yra stipriai nutolę vienas nuo kito.

Žiūrint į atstumą tarp dviejų minėtų vyndarystės regionų galime spėti, kad tai yra beveik labiausiai į šiaurę ir pietus nutolę regionai, kur yra kultivuojama Pinot Noir vynuogė. Vokietijoje ji dažnai vadinama Spätburgunder.
Taigi, ką mums paruošė 2006 metų derlius ir vyndariai?
Paragaukime ir palyginkime du vynus:
a) Friedrich Becker Spätburgunder “B” 2006 (Pfalz)
b) Villa Maria Reserve Pinot Noir 2006 (Marlborough)

Išvaizda: a) blyški, su pilkai violetiniais atspalviais; b) intensyvesnė violetinė spalva, arčiau rubino;
Aromatas: a) avietės, granatai, našlaitės; b) prinokusios vyšnios, slyvos, prieskoniai
Skonis: a) mažiau vaisiškumo nei kvape, mažai rūgšties ir taninų, lengvas kūnas (alk. 13%), trumpas poskonis; b) aromato vaisiai, nedaug taninų, minkšta rūgštis, svaresnis kūnas (alk. 14%), bet poskonis taip pat neilgas.

Išvados: Atsižvelgiant ir į kitus šaltinius, abu vynai yra panašios klasės ir skirtingais degustavimo metais sulaukdavo iki 90 balų. Šių vynų kainos kiek skiriasi. Mažmenoje Reserve serijos Villa Maria Pinot Noir vynas gali būti iki 30-40 litų brangesnis negu Friedrich Becker Spätburgunder “B”, kurio kaina apie 70-90 litų priklausomai nuo derliaus metų. Bendras palyginamosios degustacijos įspūdis vienareikšmiškai yra Villa Maria pusėje, nors abu vynai atrodo jau kiek užsidarę ir pakeliui į išsikvėpimą ir nebūtį. Panašu, kad šiuos vynus reikėjo degustuoti bent prieš du metus, kad pajustume visą derliaus ir panaudoto ąžuolo potencialą. 2012 metų spalio pabaigai abu vynai juntamai prarado savo pranašumus – vaisiškumą ir nedidelės rūgšties kiekio žavesį, kas įtakojo gan plokščią skonį, tačiau su dar maloniu aromatu abejais atvejais. Šiam momentui vokiškam Pinot Noir galima skirti tarpinius 7/8 balus, naujazelandietiškiam  – 8/9 balus. Reikia atsižvelgti ir į tai, jog minėtų gamintojų vynų įvertinimas šioje kainos/kokybės kategorijoje visada turėtų būti kur kas aukštesnis su sąlyga, jog derliaus ir degustavimo metai yra parinkti sėkmingiau nei dabar. Ateityje rinkčiausi jaunesnių metų derlius, jeigu kalba eitų apie tuos pačius kraštus.
Iš kitos pusės, pavyzdžiui, metais brandesnis burgundiškas Olivier Leflaive 2005 Santenay už panašia kainą (apie 75 litus) ragautas 2012 metų rugsėjį palieka kur kas labiau subalansuotą, bet tuo pačiu ir brandesnį įspūdį . Šis Burgundijos vynas tiesiog atrodo sukurtas kiek ilgesniam išlaikymui, todėl ir po septynių metų yra dar geros rūgšties, su nedaug vaisiaus ir nestipriai parfumuotas, tačiau turintis subtilias ir įtikinamas ąžuolo ir odos natas.

Taip pat verta paminėti, kad ši palyginamoji degustacija ir jos proga surengta vakarienė yra būtent tas atvejis, kai prie vynų derinamas patiekalas būna kiek sodresnis ir potencialiai gali prislėgti vynų charakterius. Po degustacijos surengtos vakarienės patiekalas – vaivorykštinis upėtakis troškintame moliūge su grietinėle ir baklažanais. Kaip bebūtų, degustacijos pradžioje abu vynai buvo ragaujami ir lyginami be maisto.

 

Vyno degustacija ir vertinimas

Sveiki,

Greitu metu šioje svetainėje pasirodys vynų aprašymai, palyginimai ir įvertinimai, nuotraukos iš kelionių po vyndarystės kraštus, istoriniai faktai ir kitos įdomybės iš vyno pasaulio. Visų degustuojamų vynų įvertinimuose stengiamasi atsižvelgti į mažiausiai tris pagrindinius parametrus – išvaizdą, kvapą ir skonį. Priklausomai nuo degustavimo sąlygų ir pačių vertintojų profesionalumo aprašymai bus labiau ar mažiau detalūs.

Tarptautinėje praktikoje labiausiai paplitusi yra šimtabalė (50-100 taškų) sistema išpopuliarinta Roberto Parkerio ir atstovaujama kelių vynui skirtų JAV leidinių (Wine Spectator, Wine Advocate, Wine Enthusiast). Didžiosios Britanijos leidiniai ir specialistai dažnai naudoja dvidešimtbalę sistemą (Decanter, Jancis Robinson)  arba “žvaigždučių” sistemą, kur maksimalus įvertinimas yra penkios (Michael Broadbent) arba trys (Tom Stevenson) žvaigždutės . Pavyzdžiui,  Michaelas Broadbentas išskirtiniams vynams kartais suteikia netgi šešias žvaigždutes, o kai kuriems nei vienos.

Atrodo ir čia nereikėtų išradinėti dviračio, tačiau Lietuvoje yra labiau įprasta žinias ir kitus kokybinius pasiekimus vertinti pagal dešimtbalę sistemą, todėl ir čia naudosime dešimties balų skalę. Dauguma aprašomų vynų bus įvertinta mažiausiai 7 balais. Žemesnio įvertinimo vynams be specialaus tikslo dėmesys nebus skiriamas. Kai kurie vynai turės tarpinį įvertinimą, pavyzdžiui, 7/8 arba 9/10, kas iš esmės atitinka pusės balo kokybinį žingsnį. Aprašymai yra labiau išsamūs, kai vynas derinamas su maistu arba yra atliekama palyginamoji kelių vynų degustacija pagal konkrečius požymius (derliaus metai, gamintojas, vyno stilius, kaina).

Iki greito susitikimo,

Jūsų Dry Riesling

Visais rūpimais klausimais prašome kreiptis el. paštu: dry@riesling.lt

batai internetu