Bulgarijos vynas? Pirmoji asociacija greičiausiai būtų žymusis rašalas Medvežja krov ir panašūs vyno produktai. Deja, dėl didelės konkurencijos ne vien Europos, bet ir pasaulio mastu, taip pat mažos vietinės rinkos mūsų beveik nepasiekia padorūs bulgariški vynai, o tai kas atsiranda parduotuvių lentynose yra baziniai vynai be atpažįstamo veido ir charakterio. Apie šiuos vynus žinome dar mažiau negu apie  “pastiprintą meškos kraują”. Kita vertus, kaip ir kiekviename kitame krašte, kur yra auginamos vynuogės ir gaminamas vynas, Bulgarijoje galima rasti puikių pavyzdžių, kurie atitinka aukštos kokybės standartus, turi savo vietos charakterį ir stilių. Be abejo, atsižvelgdami į populiarius rinkos skonius naujieji vyndariai neretai pagamina atpažįstamo, dažniausiai Bordo stiliaus vynus paaukojant tradicinius receptus ir vietines vynuogių veisles. Galbūt ir nevisos vyno gamybos tradicijos yra vienodai vertingos, spręsti apie tokius dalykus palikime kitiems. Nesigilinsime į lokalaus ir globalaus santykius ir jų įtaka vyno gamybai, tačiau paragausime kelis sėkmingesnius naujosios Bulgarijos vynus. Daugelyje atveju būtent patirtis ir technologijos atėjusios iš kitų vyno kraštų pakėlė Bulgarijos vyno standartus ir produktų žinomumą.

Šią vasarą ir rudenį turėjome puikią progą išragauti apie penkiolika tiesiai iš Bulgarijos atgabentų vynų. Jų tarpe buvo vynai pagaminti iš visiems gerai žinomų Cabernet Sauvignon, Merlot ir vietinių vynuogių veislių – Melnik, Mavrud ir Rubin (paskutinė veislė buvo išvesta sukryžminus Nebbiolo ir Syrah). Taip pat ragavome gaivius baltuosius iš Riesling ir Traminer vynuogių. Žemiau aprašysime labiausiai vertus dėmesio vynus.

Bessa Valley gaminami Enira serijos vynai.

Šis gamintojas laikomas vienų geriausių Bulgarijoje, kai kalba eina apie šalies vynų atstovavimą užsienyje. Prieš kelis metus Tom Stevenson nuomone tai buvo geriausiai žinomi kokybiški Bulgarijos vynai Didžiojoje Britanijoje ir importuotojas numeris vienas. Bessa Valley vynuogynų plotas siekia 100 ha Trakijos žemumoje Bulgarijos pietuose, o vyno stilius yra gerai pritaikytas užsienio skoniui. Tai nėra didelė staigmena žinant, kad šis ūkis priklauso žymiam vyndariui grafui Stephanui von Neippergui iš Saint Émiliono, kurio šeima gamina vynus jau daugiau nei 800 metų.
Enira serija – tai išraiškingi Bordo stiliaus vynai su dominuojančia Merlot vynuoge, vyšnių spalvos, prinokusių raudonų uogų, kakavos, prieskonių ir riešutų aromatais, geru vaisiaus ir ąžuolo balansu, vidutiniais taninais ir rūgštimi, geros struktūros ir maloniu sultingu poskoniu. 2007 metų Reserva yra gerokai įspūdingesnis negu 2008 metų bazinis Enira vynas, tačiau pastebimas ir beveik dvigubas kainų skirtumas – 80 ir 50 litų ekvivalentai atitinkamai.

Kiti du gamintojai, kurie irgi gan sėkmingai panaudoja Bordo vynuogių veisles – Katarzyna ir Todoroff.

Katarzyna ir jos Question Mark serija yra vaisiškas Cabernet ir Merlot mišinys su uogieniškais juodųjų serbentų, trešnių ir prieskonių aromatais, vidutiniais taninais ir gan minkšta rūgštimi. Labai palankiai apie šią seriją atsiliepia žymus britų vyno kritikas Hugh Johnsonas, o pačiam ūkiui skiria tris žvaigždutes.
Vienos rūšies Todoroff Cabernet Sauvignon ir Merlot yra labiau tiesmuki ir stokoja kompleksiškumo, tačiau tai yra padorūs gastronominiai stalo vynai. Jų kaina yra perpus mažesnė negu Question Mark ir siekia apie 25 litus.

Verta paminėti Santa Sarah ir Khan Krum ūkius, gaminančius gaivius baltuosius iš Traminer ir Riesling vynuogių.

Santa Sarah – tai 40 ha ūkis valdomas Ivo Genowski, Vokietijoje gyvenančio Bulgarijos piliečio, kuriam artimi biodinaminio ūkio principai ir filosofinis požiūris į vyndarystę. Santa Sarah raudonieji vertinami itin teigiamai, tačiau ir ragautieji baltieji 2011 metų Riesling ir 2010 metų Traminer palieka gerą įspūdį. Abu vynai yra kiek neįprastai šviesūs, beveik bespalviai, lengvo kūno ir gaivios rūgšties. Rieslinge labiau pajaučiame gėlių, baltųjų persikų ir citrusinių vaisių aromatus, Tramineryje įsipina rožių ir medaus natos.
Khan Krum Tramineris yra kiek svaresnio kūno, labiau alkoholiškas, tačiau būdingi rožių ir medaus aromatai išlieka pakankamai subtilūs, o bendra puokštė yra gerai subalansuota. Panašu, kad abu paminėti Tramineriai yra nearomatinė šios veislės atmaina, kuri yra kiek švelnesnė nei labiau žinomas prieskoningas Gewurztramineris. Visi trys baltieji – puikūs stalo vynai už adekvačią kainą, kuri nesiekia trisdešimties litų.

Pagaliau galime pereiti prie vietinių veislių – jaunų ir vaisiškų Rubin ir Melnik iš Logodaj ūkio ir įspūdingo ilgaamžio – 1992 metų Assenovgrad Mavrud.

Pirmi du vynai nepalieka įsimintinų įspūdžių: abu 2007 metų Melnik ir Rubin stokoja rūgšties ir taninų, jų skoniai kiek minkštoki ir plokšti. Melnik vynas turi vyšnių, nežymų dūmo ir karamelės, o Rubin braškių uogienės aromatus. Šių vynų kaina – 25 litai.
Iš tiesų nelabai daug tikėjomės ir iš dvidešimtmečio Mavrud vyno (kaina apie 75 litus), nors ir teko skaityti, kad ši veislė pasireiškia ilgaamžiškumu ir galingais taninais, kurie suminkštėja tik laikui bėgant. Pirmiausiai išėmus gerokai suminkštėjusį kamštį, bijojome net pagalvoti ne vien apie “suminkštėjusių taninų”, bet ir apie bendra vyno būklę, bet dekantavus vyną, buvome maloniai nustebinti šviesiai raudona, tačiau neoksidavusia spalva, prieskoningais aromatais, vis dar šviežia rūgštimi ir pikantiškais taninais bei ilgu kiek šaldančiu arba “anestezuojančiu” poskoniu. Šis brandus vynas yra tikrai įdomus tradicinės Bulgarijos vyndarystės pavyzdys, kuris leido apčiuopti būtent Bulgarijai savitą stilių, kai tarptautinė patirtis ir technologijos dar nebuvo pasiekiamos, tad šiuo puikiu vynu ir norėtųsi užbaigti šią apžvalgą. Iki kito karto!